- kiaulakys
- kiaulakỹs, -ė̃ smob. (3b), kiaũlakis, -ė (1) 1. tas, kieno akys panašios į kiaulės akis: Ot šitas baltaplaukis ir kiaulakis su lašuotu veidu – tai žirgų vagis V.Piet. 2. menk. begėdis: Ans yra kiaũlakis J. Tokie kiaulakiaĩ žmonys netura nė jokio supratimo Užv. Kad tokia kiaulakė mane plūstų – tai jau man per daug! rš.
Dictionary of the Lithuanian Language.
